kuniguoti

kunigúoti, -úoja, -ãvo intr. 1. žodžiais skundžiantis, verkti, raudoti: Gana jau tau kunigúoti Žrm. Tada ana kuniguoja: „Kaselės mano, mielos mano!..“ LTR(Rod). Kunigúoja jaunoj Pls. 2. sakyti kvieslio kalbą (prieš vestuves): Kvieslys užeina pirkion ir kunigúoja Rod.